1. |
Intro
00:25
|
|
||
2. |
Karklė
03:44
|
|||
|
Bėga vanduo – paskui nespėju,
Žirnius į kampą dievas pasėjo,
Lubos seniai išnagrinėtos,
Ištryptos pievos dar neapsėtos
Tiksi į smilkinius laikrodžio šūviai,
Bodleras vėl nukelia savo kepurę,
Baltos žinutės, juodi skambučiai,
Melskitės debesys, kad nepražūtume
Ne tik už save, už visą pasaulį –
Už vėją raudoną, už mėlyną saulę,
Už tuos, kur negimę, už tuos, kur išėję,
Už tuos, kur laimingais būt nemokėjo,
Už tuos, kur laimingais būt negalėjo,
Už tuos, kur laimingais būt nenorėjo
Iš visų galimybių vienos neturėsi,
Tai, kas buvo brangiausia, apėjo pelėsiais,
Tik maža vėgėlytė dar gyvena po akmeniu,
Kamufliažas padės jai, tik vardų vargšė nebeatmena
Išversk kišenes – pažiūrėkim ką turim,
Kokie debesys gražūs pro skylę kepurėj,
Kai atšąla vanduo mūsų karklė pražysta,
Melskimės rudeniui, kad nepaklystume.
|
||||
3. |
Nieko nepasakyta
03:47
|
|||
|
Nieko nepasakyta, viskas matyt,
Kaip pyktis lyg pienas išlietas.
Nieko nepasakyta, viskas girdėt,
Kaip rūkas ar šildantis sniegas.
Nieko nepasakyta, viskas yra,
Kaip būna tyla prikalbėta.
Nieko nepasakyta, dienose paskęs
Kas trukdo, kas žudo, kas ėda.
Nieko nepasakyta, viskas dar bus
Tik giliau, tik daugiau, tik per plauką.
Nieko nepasakyta, vėjas laikys
Atminty ir širdy šitą laiką.
Nieko nepasakyta, pasižiūrėk
Kaip gražu vandeny cigaretė.
Nieko nepasakyta, patylėk,
Praeitis akmenim užmėtė...
Praeitis akmenim užmėtė...
Nieko nepasakyta, tik yra dabar,
Tik dabar – ir nebus kito laiko.
Nieko nepasakyta, užsimerk,
Myliu tave, myliu tave,
Myliu tave tūkstantį kart...
|
||||
4. |
Kiemsargis
03:09
|
|||
|
Kiemsargis uždegęs sniegą
Supamoj kėdėj užmiega
Ir nemato, kaip iš jūros
Tyliai išbrenda lietus.
Paukščiai parskrenda į miestą,
Išsigąsta, susigėsta
Ir tylėdami apžiūri
Savo purvinus batus,
Savo purvinus batus.
Miestas purvinas ir senas –
Gipsas, marmuras, fontanai;
Nežinau, kodėl taip esam,
Nežinau, už ką geriu.
Senos knygos greit suyra
Iš dangaus monetom byra
Pranašystė išsipildė
Pasišildykim rankas,
Pasišildykim rankas.
Tik pasibaigė jaunystė –
Rožė ima ir pražysta;
Ir netrukus paaiškėja,
Kad Tėvynės neturiu.
Kas užpildys šitą spragą
Vakare, kol miestas dega?
Kas be nuodėmės atėjot
Nukapokit man rankas,
Nukapokit man rankas.
|
||||
5. |
Arbata
02:24
|
|||
|
Mano būstas tamsus,
Pasiklydęs miškuos
Iš visų prakeiktų
Tave vieną renkuos
Šaltą šviesą lange
Liūdnas vėjas užpūs
Staugia vilkas tankmėj
Vienišesnis už mus
Bet namuos – židinys,
Virduly – arbata
Mylimoji, kuždėk man
Šią naktį bet ką
Bet namuos – židinys,
Virduly – arbata
Mylimoji, kuždėk man
Šią naktį...
O paskui bus aušra,
Tiktai mūsų nebus
Mes išeisim tamsoj
Ir uždegsim namus
O paskui bus aušra,
Tiktai mūsų nebus
Ei, visi prakeikti,
Pasimelskit už mus.
|
||||
6. |
Vos užmerkiu akis
02:40
|
|||
|
Vos užmerkiu akis
Ir tylu, ir ramu
Ir triukšminga buitis
Kaip nuklydę gandai
Ir svaigsti, ir stebies
Valandėlės džiaugsmu
Ir kaip laimės dvasia
Bekraštybėj skraidai
Vos užmerkiu akis
Tu ir vėl su manim
Pagrobta iš nakties
Mėlynųjų žiedų
Su skausminga dvasia
Nuodėminga mintim
Ir likimo lemties
Amžinuoju kerštu
Mano skausmo diena
Tau šalta ir nyki
O tave aš kaip šviesųjį
Džiaugsmą šaukiu
Ir kasdien tu viena
Mano maldą baigi
Neatmerkim akių
Neatmerkim akių.
|
||||
7. |
Oi, Mama
05:00
|
|||
|
Oi, mama...
Eina pavasaris, į kišenę sninga
Ten, kur nesinori, ten atrakinta
Miestas išsižiojęs, ruošias atsirūgti
Noris nusispjauti, norisi nutrūkti
Oi, mama...
Gatvės laimingos, žydintys kaštonas
Kalio cianidas perlipa per tvorą
Tau norisi gyventi, o man norisi numirti
Smilkalu rusena mano rytai stebuklingi
Oi, mama...
Prisikėlęs Kristus vakarais ateina
Na, išgeriam degtinės, liejasi dainos
Šventos Velykos, varpinė makaulėj
Deguosi cigaretę danguje nuo saulės
Oi, mama...
Norisi pas mamą, norisi pas mamą
Man norisi pas mamą, norisi pas mamą.
Oi, mama...
Kaltas, kad gyvas, kaltas, kad sveikas
Kaltas, kad norėjo, kad neišlaikė
Kaltas, kad myli, kaltas pasinėręs
Norisi pas mamą, kad taip nueiti neišgėrus
Oi, mama...
|
||||
8. |
Užrakintas dangus
02:18
|
|||
|
Už nieką, už nulį, dienas ir naktis
Išbarstei, iššvaistei pelenais į akis,
Liko tik sopulys, pagiriota viltis
Gal užgis, neužgis – tris kartus į grindis
Skamba medis ir žada užgauta styga
Išsiderino žodžiai, įskaudo diena
Nekalbėt, negalvot, pasinerti giliai,
Kur baisu, kur tamsu, ten, kur jau pabuvai
Gal geriausia nebūti išvis niekada,
Tik rūke, vandeny, vandeny ir rūke
Dega filtras, naktis niekada niekada nepabus
Užrakintas dangus nebežiūri į mus
Tau naktis – kaip diena, o diena – kaip naktis
Gal numirsi rytoj, gal nemirsi išvis
Užsidegusios mintys skandina tenai,
Kur baisu, kur tamsu, ten, kur jau pabuvai
Užrakinti duris, gal skambės-neskambės
Telefonas, balkonas, kaltė, nuodėmė
Liko tik sopulys, pagiriota viltis
Gal užgis, neužgis – tris kartus į grindis
Gal geriausia nebūti išvis niekada,
Tik rūke, vandeny, vandeny ir rūke
Dega filtras, naktis niekada niekada nepabus
Užrakintas dangus nebežiūri į mus.
|
||||
9. |
Nemiga
03:07
|
|||
|
Ar tu esi kalta, kad tavo veidas
Neduoda man nakčia sudėt akių
Kad prie pagalvių mano nusileidus
Veji sapnus nuo vokų sunkių.
Mane tu myli
Tavo meilės jėgą
Žinau gerai
Bet tai ne ji, o ne
Tai mano jausmas man išblaško miegą
Ir verčia amžinai budėt mane.
Nejau pažvelgt į mano bejėgystę,
Panūdo tavo siela išdidi?
Nejau liepei tu jai čionai atklysti,
Nes mano kėslus perprasti geidi?
Mane tu myli
Tavo meilės jėgą
Žinau gerai
Bet tai ne ji, o ne
Tai mano jausmas man išblaško miegą
Ir verčia amžinai budėt mane.
|
||||
10. |
Geriau nežinoti
02:10
|
|||
|
Geriau nežinot, kas už lango,
Kad nepabučiuotum tamsos,
Kas buvo ten, skilusį dangų
Sulopyt per maža dienos.
Norėjai žinot, kas už durų:
Privertus pirštus vis pūti pūti pūti...
Gerai tam, kas nieko neturi,
Tik ant veido randai keturi.
Muiluota virve prie tavęs prisirišiu,
Nors būtum graži, graži kaip mirtis,
Gyvenimo sraigę pasikinkysiu
Ir lauksiu kol sapnas užgis.
Jau nebesistengsiu pažinti
Kas ten, kai dar čia nežinia
Verba su bobutėm juk žydi,
Tai kam taip skubėti iš čia?
Po gomuriu rudenio lapą
Tirpdyk kol sulauksi žiemos,
Kol lietūs apakę latakais
Tau akmeniu kris ant galvos.
|
||||
11. |
Basas skridau
02:10
|
|||
|
Kai basas skrendi ne sapne,
Kai vakaras velkas šalia,
Iškruvintas saulės žole
Ir dievas aplanko tave.
Kai dūžta į šipulius tai
Kai tylint pasakoma „ne“
Kai siela seniai pragare –
Tu basas skrendi ne sapne.
Užpylęs akis ir ligas,
Jauties tarsi būsi kažkas
Tik šaukia į veidą diena,
Jos siela seniai pragare.
Palikit mane savyje,
Šešiastygėm užkalkit name,
Iki dugno tada už save
Ir už tai, kad skridau
Iki dugno tada už save
Ir už tai, kad skridau
Iki dugno tada už save
Ir už tai, kad skridau
Ne sapne.
|
||||
Saulius Mykolaitis Vilnius, Lithuania
Saulius Mykolaitis (1966-2006) yra lietuvių aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas.
If you like Saulius Mykolaitis, you may also like:
supported by 11 fans who also own “MYKOLAITIS”
My god, language is no barrier. The music absolutely transcends. Absolutely mesmerizing
go to album
The Edge of the Land
by Katie Spencer
Spencer's indie folk sophomore album was recorded live in the studio over the course of two days.
go to album
Isasa makes contemplative and emotionally rich fingerstyle guitar in the mode of John Fahey and Jack Rose.
go to album
Sorry I'm So Sensitive
by Bea Stewart
The second EP from Northern Irish singer-songwriter Bea Stewart runs from gentle folk to pillowy pop ballads, all perfectly executed.
go to album
